rodiklisDUKIeškotiRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Giliai giliai giliai giliai <..> giliai miške

Go down 
AutoriusPranešimas
Monica Hilton
Varno Nago septintakursė
Varno Nago septintakursė
avatar

Pranešimų skaičius : 7780
Taškai : 29290
Registracijos data : 2011-02-13

RašytiTemos pavadinimas: Giliai giliai giliai giliai <..> giliai miške   Sk. 07 10, 2011 5:40 am

Prisikaupusi vienam vieninteliam tikslui ir pasiryžusi nesusimauti su užduotimi, rankoje nešdamasi nedidelį, rudo popieriaus paketėlį, Monica patraukė link miško. Pasiruošusi bet kada išsitraukti lazdelę savigynai, trumpam sustojo ir apsidairė. Įsitikinusi, jog yra nesekama, kad vėliau nekiltų visai nereikiamų problemų, giliai įkvėpė, stengdamasi save nuraminti. Apsisukusi, netrukus pradingo medžių ir krūmų tankumyne. Greitu žingsniu eidama vingiuotu miško takeliu, kuris vedė į pačią miško gilūmą, netrukus būtent ten ir atsidūrė. Tiesa, medžiai šioje vietoje augo kiek rečiau, todėl čia buvo gavusisi tokia kaip ir nedidelė aikštelė. Žinoma, tas faktas jokio jaukumo neteikė - sidabrinis mėnulis žvaigždėtame danguje švietė labai kraupiai, o kur dar keisti garsai iš miško gyvių. Stengdamasi į tai tiesiog nekreipti dėmesio ir susitelkti į savo tikslą, atplėšė paketėlį ir iš jo ištraukė nuotrauką.
- Dėl dievo, kodėl visada turiu nudėt gražius vyrus? - sušnabždėjo ir prikando lūpą, atgal į paketėlį įmesdama nuotrauką. Nepasivarginusi iš jo ištraukti pluošto lapų su labai svarbia ir išsamia informacija apie auką, bei jo koordinatėmis, Monica atsiduso ir pirštais užspaudė paketo snapelį, taip jį uždarydama. Lazdelės mostu jį pradanginusi, žvilgtelėjo į laikrodėlį ant savo riešo.
- Jis vėluoja, - nepatenkinta burbtelėjo. Taaaaip, Mo laukė kol čia, miško glūdumoje, pasirodys būtent tas, su kuriuo jai reikia susidoroti. Ir ji tikrai nuoširdžiai manė, kad jis laikysis susitarimo ir atvyks čia vienas, pasiruošęs mirti, be jokios apsaugos, be nieko. O ypač po to, kai Moncei prikalbėjo apie tai, jog mirti visai nebijo ir yra su tuo maždaug susitaikęs - juk jis išdavė MV grupuotę, jis žinojo kas jo laukia.
Netrukus pasigirdo negarsus pokštelėjimas ir aikštelėje atsirado du žmonės, o Mo instinktyviai išsitraukė lazdelę. Kai blausi mėnulio šviesa krito ant dviejų figūrų, Monica iš lėto nuleido savo lazdelę, gaudama geriau įsižiūrėti į žmones. Taaip, vienas iš jų tikrai buvo tas, kurio ji laukė, tik... viena smulkmena: vyras jau ir taip beveik buvo miręs. Nors gal tiksliau pasakyti būtų "nužudytas". Jo rankos stora virve buvo surištos jam už nugaros, kūnas bei veidas sudarkyti peiliu, kiekvienas įpjovimas ir įbrėžimas plūdo kraujais, o pats vyras ant kojų laikėsi tik antrosios personos pagalba.
Antroji persona buvo moteriškosios lyties atstovė, tai paaiškėjo kai nuo galvos ji nusitraukė mantijos gobtuvą. Paleidusi iki šiol ranka prilaikytą leisgyvį vyrą, kas privertė jį suklupti ant kelių veidu į minkštą žemę, pakėlė akis į priešais ją stovinčią Monicą ir nužvelgė blondinę.
- Pamaniau, kad tau reikės pagalbos, mieloji, - prabilo aksominiu balseliu su tokiu netikru prancūzišku akcentu. Jį išsiugdė mokydamasi Biobetonse, kartu su Monce. Tarp vietinių tuštučių ir paprastučių taip kalbėti buvo tiesiog privaloma, o kur dar tas faktas, jog neretą vyrą tai žiauriai jaudindavo.
- Mel, - nusišypsojo Mo, prieidama arčiau prie žiauriai senai matytos draugės ir ją stipriai apkabino. Netrukus atsitraukė, įdėmiai nužvelgdama mėnulio šviesos apšviestą Melannę. Mergina ėjo maždaug dvidešimtus metus, apvalus veidelis su aukštais ir gerai matomais skruostikauliais buvo įrėmintas nuostabių ilgų auksinių plaukų, proporcinga jos figūra buvo aptempta iššaukiančia rožine latekso suknele, kurią prigesino tik tamsi mantija, o platformos, atitinkančios garderobo spalvą, pridėjo trūkstamus centimetrus merginos ūgiui iki tobulumo.
- Jis, - Mel ranka atsainiai mostelėjo į ant kelių klūpantį leisgyvį vyriškį, tyliai murmantį maldą, - čia su savim ketinosi atsitempt visą suknistą būrį Fenikso Brolijos narių, kad tave sučiuptų ir uždarytų į Azkabaną pas psichus, - tyliai sumurmėjo.
Skyrusi kelias sekundes žiūrėjimui į Mo veidelį ir jo studijavimui, galiausiai liguistai nusišypsojo ir iš lėto apėjo merginą. Sustojusi jai už nugaros, nuo Monės kaklo nubraukė jos šviesius blondiniškus plaukus ir pirštais palytėjo nuostabią auksinę grandinėlę, prigludusią prie švelnios merginos odos.
- Ką tokio baisaus padarei, kad ją gavai? - šnabždesiu pasiteiravo, omeny turėdama tai, jog vien iš pažiūros papuošalas turėjo būti brangus ir Monica savo jėgom tokio įpirkti nebūtų galėjusi nieku gyvu. Mo prikando lūpą ir užmerkė akis.
- Supratau, - po reikšmingos tylos nesulaukusi atsakymo nusišypsojo Melannie, šiek tiek atsitraukdama nuo merginos. - Tu ne ką geresnė už mane, - su ta pačia veide išlaikyta šypsena tarė ir įrėmė rankutes į klubus. Nužvelgdama vyrą, kurio gyvybė rusenti nustoti turėjo jau labai greitai, tai beliko laiko klausimas, svarstė kokiu būdu jį reiktų nugalabyti: peiliu perrėžti kaklą, tiesiog leisti jam numirti nuo dabartinės agonijos, išsitraukti lazdelę ir nudėti jį su Avada... Paskutinis variantas juk būtų per daug paprastas.
Nutaisiusi gerokai griežtesnį veidą, Mel grįžo prie Mo ir sustojusi priešais ją, grubiai suėmė merginos veidą, priversdama ją atsimerkti su tokiu nemenku išgąsčiu akyse.
- Monica, I haven't got all fuckin' day, ką ketini su juo daryti? - susiraukusi pasiteiravo. Pasimuisčiusi ir išsilaisvinusi iš Mel nagų, Monica stipriai suspaudė rankoje laikytą lazdelę ir žengė į priekį link kniūbsianšio vyro. Tačiau tuoj pat buvo sustabdyta merginos, kuri Monicai atkišo naują savo žaisliuką - 9 milimetrų kalibro Makarovo pistoletą, a.k.a PM'ą. Mo delsė jį paimti. Visų pirma dėl to, jog niekada gyvenime rankose nelaikė ginklo, antra - visgi labiau pasitikėjo lazdele.
- Juk nesiruoši jo pribaigti su šitu medžio gabalu? - sukikeno Mel, iš merginos rankų ištraukdama lazdelę ir vietoj jos įbrukdama pm'ą. - Ir būtų puiku, jog tu paskubėtum. Kitaip mums teks atsikratyti ir šitų kvailų pusiau ponių, - kiek prisimerkusi tarė, omenyje turėdama kentaurus. Rimtai, kelis juos buvo galima įžiūrėti tamsoje tarp krūmų ir medžių.
- Žinai, - prabilo Monica, per petį žvilgteldama į Mel, kuri vėl atsirado merginai už nugaros ir apglėbė rankomis jos liemenį, - ko gero plaukus vėl persidažysiu į raudonus, - taip visai ne į temą ištarė, kiek primerkdama akutes. Melanei prasitarus, jog Moncei šviesi spalva visai tinka, kartu su ja nusišypsojo ir pasuko veidą į merdėjantį vyrą.
Su Mel pagalba užtaisiusi makarovą, abiejomis rankomis tvirtai suėmė ginklą ir iš lėto jį ištiesė, nukreipdama į... auką. O tiksliau tai, į vos matomą aukos kelį. Akimirkai pamiršusi kvėpuoti, pirštais iš lėto nuslydo prie gaiduko ir stengdamasi nesudrebinti rankų, jį nuspaudė. Su lig šūviu kulka susmigo į vyro kelią, sutrupindama jo girnelę ir priversdama patį vyrą iš pačių plaučių gilumų išrėkti nelabai gražų epitetą merginų pusėn. Leidusi šaukti vyrui į valias, tiesiog dar kartą nuspaudė ginklo gaiduką, paleisdama dar vieną kulką kažkur į jo paširdžius. Dar keli kvėptelėjimai, ir vyro gyvybė visai užgeso.
- Matai? Paprasta ir lengva, - sukikeno Mel, pakeldama akutes į Monicą. Atsitraukusi nuo merginos, už ausies užsikišo šviesių plaukų sruogą ir priėjo prie ant žemės tysančio lavono. - Ginklą pasilik, tau jo gali prireikt, - nusišypsojo. Metusi žvilgsnį į kentaurų būrius, susispietusius pakrūmėse, ranka pamojavo Moncei ir su lavonu pasiplovė iš vietos, prieš tai pažadėjusi, jog greitai su Monica vėl susitiks.
Likusi viena, kažkiek sukrėsta dėl per greitai išsirutuliojusių įvykių, Monica prikando lūpą ir iš lėto apsisuko vietoje. Jos lazdelę pradangino Miela Elektrinė Lama, taigi dabar buvo tikrai šakės. Nusprendusi šiandien nebegrįžti į Hogvartsą, iki kurio tektų tiesiog lėkte lekti per bruzgynus, kalvas kalveles ir atsikišusias medžių šaknis, bei, aišku, kentaurų būrį, giliai įkvėpė ir dingo oru.

_________________

"so HARD-CORE she can break out of prison during a deadly strom, throw a dagger faster than an elf can apparate, be terrifying yet beautiful, threaten to kill her own family, set fire to innocent people's houses, hate Snape guts, love Voldemort, drive Neville's parents insane, kill dozens of beloved characters, and still have hundreds of fans."

Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
 
Giliai giliai giliai giliai <..> giliai miške
Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: HOGVARTSO TERITORIJA :: Uždraustasis Miškas-
Pereiti į: